| | Romualdas Dulskis. Meils daina naktyje
Dievo melodija
„‘Dieve, tegarbina tave tautos, - visos tautos tave telovina!' (Ps 67, 4). Eikite keliu drauge su visomis tautomis, js, taikos sns, js, vienos visuotins Banyios sns; eikite ir dainuokite. Juk keliautojai dainuoja, kad atsigaivint nuo kelions varg. Dainuokite ioje kelionje, giedokite nauj giesm, niekas tenedainuoja bet kokios dainos, dainuokite savo tvyns meils dainas... Kaip kad dainuoja keliauninkai, o jie daniausiai dainuoja naktyje"1, - rao v. Augustinas, akindamas krikionis suvokti savj paaukim io gyvenimo „naktyje".
Tikiniajam svarbu sismoninti gyvj savo atsakomyb Banyioje bei visuomenje ir atpainti i prigimties skirt paaukim - „Dievo melodij", anot v. Ignoto Antiochieio2. Kiekvieno krikionio paaukimo istorija yra Dievo ir mogaus neireikiamo dialogo istorija, paaukianio Dievo meils ir su meile laisvai atsiliepianio mogaus dialogo istorija.
Paaukimo svok gali irykinti paaukim medio vaizdis. Jo aknys - tai paaukimas dialogui ir Sandorai su Dievu. Kamienas ymi paaukim gyventi Evangelijos vertybmis, sekti Kristumi. Medio akos simbolizuoja specialij paaukim vairov: pasaulieio, kunigo, vairi pavstojo gyvenimo form. Lapai ir vaisiai atspindi paaukim paaukime, t. y. savit mogaus keli ir jo asmenybs isiskleidim vienoje ar kitoje gyvenimo srityje.
Paaukimas yra numatanti Krjo mintis apie kiekvien asmen. Tai idealus Krjo planas, tartum svajon, esanti mog mylinio Dievo irdyje. Krjas nori, kad is planas visoms mogikoms gyvybms bt skirtingas ir savitas. Kiekviena btyb ireikia ir yra kvieiama ireikti ypating Dievo minties aspekt. Btent jame ji atranda savo vard bei tapatyb, patvirtina ir garantuoja savo laisv ir originalum:
Esu paauktas
kak nuveikti ir kakuo bti,
kam nra paauktas niekas kitas.
Dievo plane
Dievo emje turiu met,
kurios neturi niekas kitas.
John Henry Newman3
K daryti, kad btum laisvas?
Paaukimui esmikai btina laisv. Jei moguje sivyrauja ydos, jis praranda dvasios laisv ir nesugeba atsiliepti, o danai net nebepajgia igirsti ir suprasti Dievo paaukim. Todl mogus turi pasirengti j priimti. Turtingas jaunuolis neatsiliep Iganytojo kvietim: „Ateik ir sek paskui mane!" Jo veidas apsiniauk ir nusimins jis nujo sau, nes jo irdis buvo nelaisva. Jaunuolis labai brangino emikus turtus bei malonumus, ir tai jam sutrukd siklausyti Kristaus kvietim ir atrasti savj gyvenimo keli (plg. Mk 10, 21-22).
Šv. Maksimas Ipainjas (580-662) garsiajame savo veikale Liber asceticus („Asketikos knyga") taip apibdina vidins asmens laisvs slygas:
Brolis paklaus: „Tve, k reikia daryti, kad nuolat btum laisvas Dievui?"
Mokytojas atsak: „mogaus dvasia negali bti visikai laisva Dievui, jei ji neturi i trij dorybi: meils, santrumo ir maldos.
*Nes meil nugali rstavim,
*santrumas gesina aistras,
*o malda apvalo siel nuo visokios savimeils ir atveda j tiesiogin akistat su Dievu.
Šios trys dorybs apima visas dorybes; be j mogaus dvasia negali bti laisva Dievui" 4.
Brandos perspektyva
Dar danai paaukim suvokiame kaip pernelyg sustingus, nejudam. Tuo tarpu daugelio ventj gyvenime labai rykiai atsispindi verli paaukimo pltot. Mat mogus ne visuomet i karto siklauso Dievo bals visa irdimi, o kita vertus, Dievas turi savo plan, kuriuos tik palaipsniui atskleidia mogui, vesdamas j vis didesn dvasin brand. Pavyzdiu gali bti Europos globja v. Brigita Šved, v. Teres Aviliet, v. Mikalojus Fliujietis, v. Rapolas Kalinauskas, o i pastarojo laikmeio asmenybi - motina Teres i Kalkutos.
Paaukimo ugdymas negali apsiriboti kuria nors viena gyvenimo atkarpa. Kadangi krikionikos bties pagrindas yra sekimas siknijusiu Dievo Snumi, akivaizdu, jog saviugda turi trukti vis mogaus ami. Esame paaukti save perkeisti ir nuolat panati Krist. To nemanu pasiekti nei per vienerius, nei per kelerius metus. Dievas atveria mums vaising perspektyv: ugdytis ir mokytis vis mums skirt emikj laik, kiekviename jo tarpsnyje ir bet kokioje aplinkoje, semtis iminties i vis sutikt asmen, i kiekvieno tiesos, grio bei groio trupinlio, kur mums leista patirti gyvenimo kelyje.
***
1 Augustinus. Das Antlitz der Kirche. Freiburg. 1991. P. 346.
2 Ignotas Antiochietis. Laikas efezieiams 4, 2 II Katalik kalendorius inynas 1987. Kaunas-Vilnius. 1987. P. 250.
3 John Henry Newman (1801-1890) - anglikon dvasininkas, Oksfordo sjdio krjas, 1845 m. perjs katalikybn, 1879 m. taps kardinolu; vienas ymiausi XIX amiaus teolog.
4 Maximus der Bekenner. Drei geistliche Schriften. Freiburg. 1996. P. 70-71.
„Artuma“. 2007 m. vasaris. Nr. 2
|
pradi
vir